Kiekvienam vadovui amžinai aktualūs klausimai:
Kaip išsirinkti įpėdinį? Ar geriausias darbuotojas gali būti puikus vadovas?
Dinamiškoje verslo aplinkoje vienintelis pastovus dalykas yra pokyčiai. O geras vadovas tikisi pokyčių, juos numato ir jiems ruošiasi.
Vienas reikšmingesnių pokyčių yra paties vadovo pasikeitimas – kai pastarasis toliau kyla karjeros laiptais, keičia darbo profilį ar tiesiog pasitraukia iš aktyvios verslo veiklos.
Tuomet verslininkas ir vadovas susiduria su problema – kas jį pavaduos, pratęs jo pradėtus darbus, toliau vystys skyriaus ar įmonės veiklą.
Daugelis vadovų pamainos ieško įmonės viduje, likusieji naudojasi galimybe “įlieti šviežio kraujo” pritraukiant sau pamainą iš išorės.
Pirmieji dažniausiai vadovu skiria geriausią skyriaus darbuotoją. Iš pirmo žvilgsnio – gana logiškas sprendimas, nes tas darbuotojas nusipelnė įvertinimo už puikų darbą, galbūt jis pats jau kurį laiką tikisi paaukštinimo.
Ir čia susiduriame su klasikine dilema – ar geras specialistas gali būti geru vadovu. Ir taip, ir ne: statistiškai tokio naujo vadovo sėkmės tikimybė lygi apytiksliai 50:50.
Žemiau aptarsime pagrindinius iššūkius, kurių neįveikę naujieji vadovai patiria fiasko. Daugelis iš jų atsiranda dėl to, kad naujasis vadovas ir toliau mąsto ir elgiasi kaip specialistas.
Naujasis vadovas ir toliau daug laiko skiria specialisto darbui ir mažai laiko vadovavimui
Vadovo rolė jam nauja ir nejauki, tuo tarpu specialisto darbą išmano puikiai, todėl išnaudoja kiekvieną progą dirbti tą patį, ką dirba jo pavaldiniai. Dažniausiai pasiteisina tuo, kad niekas kitas su tais darbais nesugebės taip gerai susitvarkyti. Iš dalies jis teisus – juk ne veltui buvo geriausias specialistas.
Iš to kyla kita naujo vadovo yda: vadovas ir toliau bando likti geriausiu skyriaus specialistu
Žmogui malonu jaustis sėkmingu. Naujoje vadovo rolėje sėkmė sunkiau pamatuojama, be to dabar ji priklauso nuo pavaldinių rezultatų. Tuo tarpu atlikdamas specialisto darbą asmeniškai įtakoji rezultatą ir būdamas geru specialistu dažniau gali jaustis sėkmingu. Todėl naujasis vadovas ima konkuruoti su savo pavaldiniais ir siekia kuo ilgiau išlaikyti geriausio specialisto “karūną”.
Pavaldiniams tai patinka, nes turėdami tokį vadovą jie lengvai gali savo sunkiausius darbus perduoti jam. Vadovas mielai apsiima padėti, nes taip jaučiasi labiau naudingas ir reikalingas. Visi laimi? Ištikro pralaimi įmonė, skyrius ir visa komanda, nes neturi vadovo, kuris vadovautų, tai yra suburtų, organizuotų, ugdytų ir nukreiptų – nes vadovas nuolat užsiėmęs kitais darbais.
Stokoja vadovavimo žinių ir įgūdžių
Jei sutinkate su tuo, kad vadovavimas - tai profesija, tuomet sutiksite, kad profesionalu netampama su pareigų paskyrimu. Įmonių vadovai dažnai tai pamiršta ir nepakankamai arba visai neinvestuoja į naujų vadovų mokymus ir ugdymą, tikėdamiesi, kad jei žmogus gerai dirbo specialisto darbą, tai automatiškai susitvarkys ir su naujom pareigom.
Vadovavimas žmonėms reikalauja gilių psichologijos žinių, puikių bendravimo įgūdžių bei verslo procesų išmanymo. Sutinku, kad nėra laiko laukti keletą metų, kol naujasis vadovas užbaigs aukštąsias vadybos studijas, tačiau dauguma tokių studijų prikemša galvas vadybos teorijų, kurių prireikus kasdieniame darbe nepanaudosi.
Šiuo metu rinkoje apstu intensyvių 2 – 3 dienų trukmės mokymų, kurie neatitraukia ilgam nuo darbo ir suteikia praktinius, šiai dienai aktualiausius vadovavimo įrankius. Daugelis progresyviausių vadovų dalyvauja tokiuose mokymuose ir seminaruose bent kartą per pusmetį ir ilgainiui sėkmingai persikvalifikuoja iš specialisto į puikų vadovą.
Rinkdamiesi mokymus kritiškai vertinkite lektoriaus patirtį ir skirkite laiko pasidomėti mokymų dalyvių atsiliepimais.
Jaučia kompleksą vadovauti buvusiems kolegoms
Dar vakar kartu dirbome petis į petį, kavos pertraukėlių metu aptarinėjome savaitgalį ir vadovo asistentės naują šukuoseną, o šiandien tenka vesti skyriaus susirinkimą ir priekaištauti dėl nevykdomų planų.
Kaip išlaikyti balansą tarp “kolegiškų” santykių ir vadovo bei pavaldinių subordinacijos?
Labai svarbu, kad įmonėje būtų tinkamai iškomunikuotas naujojo vadovo paskyrimas. Puiku, kai “senasis” vadovas kolektyvui pozityviai pristato savo įpėdinį. Bet svarbiausia, kad paties naujojo vadovo galvoje įvyktų “persilaužimas”: vadovavimo kompleksas slypi viduje, o ne išorėje.
Rekomenduoju iškart po paskyrimo organizuoti individualius pokalbius su kiekvienu darbuotoju, kurių metu aptarti abipusius lūkesčius ir susitarti dėl bendro darbo principų.
Privalai tapti atsakomybės pavyzdžiu, priiminėdamas sprendimus paisyti sąžiningumo ir teisingumo principų, o suklydęs – išdrįsti tai pripažinti, nes darbuotojai viską pastebi ir vertina.
Tai geru vadovu gimstama ar tampama?
Vadovavimo metodai išmokstami, įgūdžiai įgyjami, bet kaip su lyderio savybėmis?
Manau, kad nemaža dalis lyderio sąvybių ugdoma nuo mažų dienų.
Daug metų gilinausi į šią temą, iki šiol valdau interneto svetainę pavadinimu lyderyste.lt – bet man sunkiai sekėsi perprasti “lyderio kodą”, kadangi lyderių esama pačių įvairiausių.
Tačiau vieną dieną aplankė “nušvitimas”, kai suvokiau, kad lyderystė – tai teigiama įtaka kitiems. Padėk žmonėms jaustis ypatingais, skirk dėmesį, padėk jiems lengviau pasiekti tikslus. Žymus saviugdos knygų autorius Zig Ziglar yra pasakęs: “Jei nori pasiekti žymiai didesnius tikslus – padėk kuo didesniam skaičiui žmonių pasiekti jų tikslus”.
Ilgametis vadovų ir pardavėjų ugdymo ekspertas
