Tris įmonių vadoves kalbina ilgametis vadovų ir pardavėjų ugdymo ekspertas Darius Čibonis.
Žiniasklaidoje apstu istorijų apie sėkmingą karjerą padariusias moteris, iš kitos pusės vyrauja nuomonė, kad moterims Lietuvoje siekti karjeros sunkiau nei vyrams. O kaip yra iš tikrųjų?
Kai norėdamas atsakyti į šį klausimą prisėdau rašyti tekstą – supratau, kad nežinau tiesos, nes nesu moteris. Tačiau gyvenime man pasisekė tuo, kad dėl savo veiklos pažįstu puikių vadovių moterų, o kas geriau už jas galėtų išsklaidyti nežinomybės miglą moterų karjeros klausimais?
Sunkiausia buvo nuspręsti, kurias vadoves pakalbinti – norėjosi kuo įvairesnių patirčių ir nuomonių ir skaitydamas užbaigtą tekstą jaučiu, kad mums pavyko.
Su malonumu pristatau tris pašnekoves, kurių nuopelnai ir autoritetas jų komandų tarpe sukelia žalią pavydą ne vienam vadovo postą užimančiam Adomo palikuoniui.
Kamilė Ciechanavičiūtė – tarptautinės įmonės “Virtustream” generalinė direktorė, su kuria turėjau garbės susipažinti savo mokymuose. Dergilė Černiauskienė – vadovaujanti pagrinde vyriškam įmonės “Krasta auto” kolektyvui. Su Dergile mus nuo seno sieja aistra sportiškiems automobiliams. Ir mano rotarietiškos bendruomenės sesuo Jurgita Lemešiūtė-Frejienė, nuosavos įmonės “People Link” vadovė. Visos trys sėkmingos, unikalios ir skirtingos moterys ir vadovės. Žinau, kad nei viena aukštų pareigų nepaveldėjo ir negavo “ant sidabrinės lėkštutės”.
Pašnekovės atsakė į klausimus individualiai, tarpusavy atsakymų nederino – todėl jie yra tikri, paremti asmenine vadovių patirtimi ir bet kokie prieštaravimai tarp atsakymų tik dar labiau tai patvirtina.
Pradėkime nuo bene labiausiai prieštaringo ir mitais apipinto klausimo: ar moterims Lietuvoje sunkiau daryti karjerą nei vyrams?
Anot Kamilės Ciechanavičiūtės, į moteris žiūrima vis dar kitaip nei į vyrus, ypatingai kai moteris užsima vadovaujančias pozicijas vis dar vyriškomis laikomose sferose, kaip IT, telekomunikacijos, inžinerija, statybos ir pan.
“Kartais atrodo, kad į moterį yra žiūrima pro padidinimo stiklą, nes ji juk neišmano tiek, kiek vyras, tačiau jei moteris ar vyras yra vienoje ir kitoje pozicijoje, visiems turėtų būti aišku ir suprantama, kad tai yra todėl, kad jis vertas ten būti. Ankščiau atrodė, kad reikia kažkam kažką įrodyti, tačiau darbar mano pažiūris pasikeitė, aš esu ten, kur turiu būti, ir todėl, kad turiu tokias savybes, kurios atitinka įmonės reikalaujamas kompetencijas ir standartus”, - teigia Kamilė.
Tuo tarpu Dergilė Černiauskienė nemano, kad Lietuvoje moterims karjerą daryti sunkiau nei vyrams. „Netgi priešingai, mano nuomone, Lietuva yra viena iš šalių, kurioje siekti karjeros tikslų moterims sudarytos tokios pat sąlygos kaip ir vyrams. Per savo darbo patirtį niekada nesusidūriau su diskriminacija ar neigiamu požiūriu dėl to, kad esu moteris. Visada buvau vertinama už žinias, gebėjimus ir pasiekimus. Aišku, siekiant karjeros, didelę reikšmę turi ir asmeninės moters savybės bei gebėjimas derinti darbą ir laisvalaikį su šeimą.“
Jurgita Lemešiūtė-Frejienė dirba gana moteriškoje, žmogiškųjų išteklių, srityje, todėl teigia, kad niekada nesusidūrė su sunkumais darant karjerą.
“Jau po nepilnai dviejų darbo metų kompanijoje gavau pasiūlymą vadovauti gana dideliam kolektyvui. Manau, kad daugumoje atvejų, tik nuo pačio žmogaus priklauso, kiek jis pasiekia, nebūtinai lytis turi tam įtaką. Nors nemeluosiu, iš kitų vadovų tikrai yra tekę girdėti, kad jie į vadovaujančias pozicijas mieliau renkasi vyrus, nes jie racionalesni ar lengviau įgyja autoritetą. Tuo pačiu yra ir nemažai vadovų, kurie mieliau renkasi komandoms vadovauti moteris, nes jos atsakingesnės, geriau valdo emocines situacijas. Manau, kad daug kas priklauso nuo srities. pvz., statybų sektoriuje labai mažai moterų vadovių, tuo tarpu paslaugų sektoriuose ar grožio industrijoje jų dauguma”, - pastebi pašnekovė.
Pripažinsiu, sulaukęs atsakymų į šį klausimą pradžioje nusivyliau, nes jie akivaizdžiai skiriasi. Tačiau tokia realybė, galbūt tai parodo, kad Lietuvoje nėra vien sunkiau ar vien lengviau – Lietuvoje yra visaip. Ir tai priklauso tiek nuo pačios moters asmeninių savybių, tiek nuo jos darbdavių, jei tokius turi. Mano pašnekovių skirtinga patirtis rodo, kad skirtingos moterys turi didžiules galimybes, nes sunku būtų rasti labiau skirtingas vadoves, nei trys mano kalbintos pašnekovės ir tuo pačiu sunku rasti labiau profesine prasme sėkmingas. Gera žinia visoms!
Kuri savybė Tau labiausiai padėjo tapti tokia vadove, kokia esi šiandien?
Kamilės manymu, tai būtų žmonių supratimas, mokėjimas bendrauti, išsiaiškinti kylančias problemas ir jas spręsti greitai ir efektyviai, taip pat atsidavimas darbui 100 %. “Jei dirbti, tai dirbti”, - sako Kamilė.
“Man patinka kruopščiai susiplanuoti aliekamus darbus, kaip aš sakau turėti planą, bet jei pamatau, kad jis griūna, moku greit persiorentuoti, prisitaikyti ir nepergyventi, kad nepavyko iš pirmo karto. Darbe reikia mokėti būti žmogišku, o ne tik robotu, kuris alieka darbą, atsėdi nuo 9 iki 18 ir išeina namo net nesusimąstydamas, kad gal kažkas neatlikta iki galo. Mano el. paštas visada veikia mano telefone, todėl esant extra atvejui aš visada atrašysiu ir bandysiu išspręsti iškilusias problemas. Kadangi dirbu su JAV, tokių degančių atvejų retkarčiais atsitinka,” - dalinasi savo patirtimi ir įžvalgomis įmonės “Virtustream” generalinė direktorė.
Tuo tarpu Jurgitos Lemešiūtės-Frejienės manymu, “lyderystė prasideda nuo iniciatyvos, nuo labai paprastų dalykų: pakeltos šiukšlės laukiamajame, pasiūlytos patogesnės ataskaitos formos ar keleto naujų idėjų įgyvendinimo organizuojant įmonės šventę. Aišku, svarbu ne tik iniciatyva idėjoms, bet ir gebėjimas tesėti pažadus. Manau, kad mano buvę vadovai būtent ir pamatė mano iniciatyvą bei norą ir gebėjimą padaryti daugiau nei kiti. Tai labai paprasta.”
Dergilė Černiauskienė pagrindinėmis savybėmis išskiria nuolatinį norą augti, tobulėti ir nebijoti keistis. „Nuolat galvoju apie pokyčius, ką dar galėčiau padaryti geriau, investuoju į savo žinias – lankausi mokymuose, įvairiuose kursuose, skaitau knygas. Drąsiai siekiu užsibrėžto tikslo. Turėti aiškų tikslą yra labai svarbu: juk kai turi kryptį, judėti pirmyn ar karjeros laipteliais aukštyn yra daug paprasčiau. Ir tuomet daugelis savybių gali praversti.
Mano darbo aplinka nuo karjeros pradžios buvo labai dėkinga. Darbe dažnai bendrauju su aukštas pareigas užimančiais vadovais, iškiliais Lietuvos verslininkais. Mokausi iš jų, įžvelgiu stipriausias vadovų savybes, semiuosi patirties“.
Apibendrindamas šiuos vadovių atsakymus matau vieną bendrą liniją – tai įprotis daryti daugiau nei tau priklausytų, viršyti kitų lūkesčius ir nuolat keistis bei tobulėti. Ir panašu, kad tai nepriklauso nuo įmonės dydžio, veiklos srities ar vyrų ir moterų santykio kolektyve: kai kurie įpročiai neša sėkmę universaliai.
Ne tik moterims, bet ir vyrams smalsu sužinoti, su kokiais iššūkiais susiduria moteris, vadovaudama vyrų/mišriam kolektyvui?
Dergilė automobilių versle dirba jau 16 metų, natūralu, kad čia didžioji dalis kolektyvo - vyrai, tačiau ji nemano, kad tai yra iššūkis. Anot pašnekovės, „apskritai, profesionaliame kolektyve visi, tiek vyrai, tiek moterys, susirenka dirbti. Na, galėčiau išskirti nebent tai, kad vyrai dažniau yra linkę priimti skubotus sprendimus“, netikėtai meta akmenuką į vyrų daržą įmonės „Krasta auto“ vadovė. „Tad kartais tenka organizuoti darbo grupes, kad planuojamas priimti sprendimas būtų išdiskutuotas ir apgalvotas. Skatinu neskubėti, įsigilinti į situaciją.
Priimdama į darbą vyrą, visuomet klausiu atvirai: „Kaip jūs žiūrite į tai, kad jūsų vadovė bus moteris?“ ir niekada dėl to nesulaukiau neigiamų emocijų. Be to, sugebu išlaikyti emocinį stabilumą, tad su dideliais iššūkiais dėl kolektyvo sudėties niekada neteko susidurti“, - užbaigia mintį pašnekovė. O aš bandau įsivaizduoti vyrą per darbo pokalbį, kuris po paskutinio klausimo pašoka nuo kėdės ir išeina.
Kamilės kolektyve irgi dominuoja vyrai, negana to – IT specialistai, ir ji mato vieną kitą su tuo susijusį iššūkį. Anot jos, “moteris, vadovaudama vyriškam kolektyvui, turi mokėti parodyti, kad ji yra ekspertas, kad išmano savo atliekamus darbus, kad supranta jų atliekamus darbus, nors tai nėra būtina, kad ji pakankamai stipri, nejautri ir žinanti vertę, nes vyrai sunkiai priima moterį kaip autoritetą. Bet tuo pačiu vadovė turi mokėti pajuokauti, pasidomėti darbuotojų asmeniniu gyvenimu, vaikais ir šeima, rasti bendrų temų ir sąlyčio taškų, pomėgių. Su kiekvienu žmogumi mes bendraujame apie skirtingus dalykus, nes kiekvienas esame kitoks, tereikia juos atrasti, o atradus puoselėti. Manau, esamam darbe apie kiekvieną žinau pakankamai, kad galėtume pakalbėti ne tik apie darbą bet ir apie tai, kuo gyvena kitas”, - bendravimo įgūdžių ir psichologijos išmanymo svarbą pabrėžia įmonės “Virtustream” generalinė direktorė.
Tuo tarpu Jurgita Lemešiūtė-Frejienė mano, kad iššūkiai visiems vadovams (ir vyrams, ir moterims) vienodi. “Dirbu gana jauname kolektyve, kur nebėra skirstymo į vyrus ir moteris, visi esame kolegos. Dar daugiau, visi laikome vieni kitus partneriais, dirbame kartu, kad pasiektume bendrų tikslų. Esu pajuokavusi biure, kad jei kolegos vadins mane vadove, aš pradėsiu vadinti juos pavaldiniais :) Tai buvo paskutinis kartas, kai girdėjau tą žodį. Esame kolegos”,- su šypsena baigia mintį “People Link” vadovė.
Dažnas vadovo palydovas yra stresas. Kaip su juo susitvarko vadovės moterys? Dėl ko dažniausiai joms tenka patirti stresą darbe, ir kaip jos jį suvaldo?
Jurgita sutinka su tuo, kad stresas neišvengiamas palydovas darbe ir anot jos, “kartais būtent jis padeda mobilizuotis ir atlikti tam tikras užduotis dar geriau. Neigiamos įtampos stengiuosi vengti ir tik atpažinusi tą jausmą, analizuoju, kodėl jis kilo, ir stengiuosi keisti situaciją. Jei situacijos pakeisti neįmanoma, tada nėra tikslo ir stresuoti. Gi vien tai, kad būsite stresinėje situacijose, tikrai nepadės situacijai išsispręsti,” - pataria vadovė.
Kamilė nesureikšmina streso poveikio darbe, bet pritaria, kad būna momentų, kai pergyvena dėl darbuotojų, kai jiems nesiseka arba kai jų neįvertina centrinės būstinės JAV įmonės vadovai. “Tada visai būdais stengiuosi spręsti situaciją. Jei patiriu asmeninį stresą, to darbe niekada neparodau: niekam neįdomu, su kokiomis problemomis susiduri, todėl, kad ir kaip būtų sunku darbe, stengiuosi išlikti geros nuotaikos. Aišku, būna atveju, kai išveda iš kantrybės ir tada pasikviečiu asmeniškai pasikalbėti ir pasakau, kas negerai,” - dalinasi pašnekovė.
UAB „Krasta auto“ vadovė pagrindinėmis stresinėmis situacijomis įvardina spaudžiančius terminus, greit besikeičiančią verslo aplinką, darbo krūvį. „Kaip suvaldau? Bėgu. Tikrąja to žodžio prasme. Reguliarus sportas, manau, yra vienas geriausių būdų suvaldyti stresą, susidėlioti mintis taip, kad galėtum priimti logiškus sprendimus. Svarbiausia nepulti į paniką, nesistengti priimti skubotų sprendimų ir turėti laiko ramiai viską apgalvoti. Taip pat labai svarbu atrasti laiko mėgstamiems užsiėmimas. Mano meditacija yra siuvinėjimas. Siuvinėdama aš puikiai atsipalaiduoju nuo streso, susikaupusio darbo metu ir kitą dieną į darbą grįžtu puikiai nusiteikusi“, - atskleidžia asmenines streso valdymo strategijas Dergilė.
Panašu, kad visi vadovai susiduria su stresinėmis situacijomis ir dinamiškoje verslo aplinkoje to išvengti neįmanoma. Tačiau visos trys vadovės turi savo būdus stresui suvaldyti ir įtampai kolektyve sušvelninti. Manau, kiekviena ir kiekvienas jų atsakymuose gali rasti sau vertingų patarimų, juolab tai nėra išmintis „iš knygų“, o trijų sėkmingai vadovaujančių moterų sėkmingai veikiantys elgesio modeliai.
Paskutinis klausimas gali ne visiems patikti – bet patenkinti smalsumą man svarbiau, nei visiems įtikti, todėl paklausiau tiesiai: kokie vadovės moters privalumai įmonei, lyginant su vadovais vyrais?
“Moteris moka išklausyti ir įsigilinti į kylančias problemas, moteriai svarbus jos kolektyvas ir įmonės atmosfera, moteris visada pastebės, jei kam nors kažkas nesiseka ar negerai. Taip pat manau, kad į moterį daug lengviau kreiptis ir ateiti su ja pasikalbėti, mano durys visada atviros norintiems pasilabinti, pasikalbėti, aptarti kylančias problemas darbe, išsakyti, kad jaučiasi neįvertinti, nepastebėti ar tiesiog papasakoti, kas naujo įvyko jų gyvenime. Kartais ateina pasidžiaugti ir tiesiog paminėti, ką veikė savaitgalį”, - pirmoji atsako į klausimą įmonės “Virtustream” direktorė.
“People Link” vadovė vengia vertinti moterų ir vyrų privalumus ir skirtumus. “Manau, kad visi pradedame karjerą nuo to pačio nulio ir turime labai panašias galimybes, todėl reikia vertinti atskiras žmonių kompetencijas ir jų savybes, o ne tik lytį”, - optimistiškai atsako į klausimą Jurgita Lemešiūtė Frejienė.
Dergilės manymu, moterys yra linkusios įsigilinti, geriau apgalvoti priimamus sprendimus, nedaro to impulsyviai, yra atidžios detalėms. Taip pat jos moka įsiklausyti, randa bendrą kalbą su įvairiais žmonėmis, jaučia kolektyvą, todėl lengviau geba nuraminti įsiplieskusias emocines audras. „Dar vienas svarbus moters bruožas, praverčiantis vadovaujančioje pozicijoje – intuicija“, - didžiausią moters kozirį prieš vyrus pabaigai atskleidžia „Krasta auto“ vadovė.
Dėkoju trims vadovėms už atvirumą ir už tai, kad negailėjo patarimų. Tikiu, kad skaitytojai, kuriems rūpėjo rasti atsakymus – juos rado. Pats mėgavausi šiuo pokalbiu, nes jis dar labiau sustiprino mano įsitikinimą, kad Lietuva yra įspūdingų galimybių kraštas.
Žinau po lygiai vyrų ir moterų, kurie skundžiasi socialine neteisybe ir kaltina aplinką dėl savo ribotų pasiekimų. Tačiau žmonės, kurie ieško galimybių, o ne pasiteisinimų – jų visada suranda ir sėkminga karjera priklauso nuo žmogaus požiūrio ir savybių daug labiau nei nuo lyties ar gyvenamos vietos.
Tikiuosi, kad šis straipsnis paskatins moteris, kurios nori siekti karjeros, bet iki šiol abejojo savo galimybėmis, ryžtingai siekti savo tikslo. Taip pat norėčiau, kad darbdaviai vyrai labiau atkreiptų dėmesį į moterų karjeros potencialą. Aš nekalbu apie vyrus, kurie bijo įsitikinti moterų pranašumu ir jaučia grėsmę prarasti „savo kėdę“, bet apie tai kitą kartą.
Pašnekoves kalbino ilgametis vadovų ir pardavėjų ugdymo ekspertas Darius Čibonis
