šaltinis - "Vakarų ekspresas"
Kai pirmą kartą išgirdau apie "koučingą", prisiminiau seną filmą pagal Bernardo Šo pjesą "Pigmalionas" - tą, kuriame vaidina gražioji Odrė Hepbern. Atsimenate - profesorius Higinsas iš prasčiokės Elizos per palyginti trumpą laiką padaro aukštuomenės ledi? Kalbant madingai, Higinsas "užsiėmė koučingu". Žinoma, pats to nežinodamas. Ir tik tam tikra prasme.
"Koučerio" (angl. personal coach), arba asmeninio efektyvumo trenerio, profesija pasaulyje atsirado vos prieš aštuonerius metus. Tačiau pagal paklausą ir honorarų dydį jau taikosi pralenkti teisininkus bei gydytojus. Taip yra Amerikoje. Anksčiau šioje šalyje žodžiu "coach" buvo vadinami žmonės, kurie į šlovės Olimpą padėdavo įkopti sportininkams ir dainininkams. Iki tol, kol toks Tomas Leonardas iš Kolorado valstijos suprato, jog tokia pat pagalba labai praverstų ir verslininkams, politikams ir apskritai visiems, kurie turi nepanaudoto potencialo ir per palyginti trumpą laiką gali padaryti nemažą šuolį į priekį. Tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime.
"Mūsų laukia tikras bumas. Artimiausius 20 metų niekas nepasakys, kad rinkoje per daug asmeninių trenerių", - teigė T. Leonardas. Per aštuonerius asmeninio trenerio profesijos egzistavimo metus Amerikoje atsirado daugiau kaip 2000 specialistų ir kasmet jų skaičius padvigubėja. Tačiau paklausa vis tiek keleriopai viršija pasiūlą, mat šiai profesijai keliami itin dideli reikalavimai.
Į nematomą taikinį nešaudoma
Sertifikuotas Kalifornijos (JAV) instituto "Firewallking Institute of Research and Education" (F.I.R.E) instruktorius ir praktikuojantis asmeninio efektyvumo treneris Darius Čibonis teigia, jog žodis "koučingas" spėjo tapti madingas ir mūsų šalyje, tik ne visuomet pavartojamas pagal paskirtį.
Taigi JAV atsiradusi naujovė jau plinta ir Lietuvoje?
Lietuvoje "koučingas" žengia pirmuosius žingsnelius, bet terminas vartojamas jau keleri metai tarp įvairių mokymo kompanijų. Drįstu teigti, jog didžioji dalis šio termino vartotojų turi iškreiptą jo supratimą.
Lietuvoje dar nėra nusistovėjusi sertifikavimo procedūra, nėra objektyviai vertinamas profesionalumas, todėl, manau, atsiras nemažai po šalį klajojančių "leitenanto Šmito sūnų". Mūsų tikslas dar šiais metais Lietuvoje įkurti tarptautinei šios srities specialistų federacijai atstovaujančią jų rengimo mokyklą ir pasirūpinti, kad Lietuvoje jau nuo pat pradžių ši veikla atitiktų pasaulinius standartus, kurie išties yra labai aukšti.
Viename Jūsų interviu skaičiau intriguojantį teiginį, jog pusvalandis bendradarbiavimo su asmeniniu treneriu prilygsta pusmečiui darbo su psichoterapeutu. Ką tokio sugeba "koučeris", ko negali padaryti psichoanalitikas?
Tradicinė sveikatos apsaugos sistema yra sena ir nepaslanki. Lyg gigantiškas krovininis laivas, kuriam sunku atlikti staigų posūkį. Pasaulyje kiekvieną dieną atrandami ir tobulinami nauji, aukščiausio efektyvumo metodai, kurie sunkiai randa pritaikymą tradicinėje medicinos sistemoje. Kita vertus, geras psichoanalitikas dirba panašiai kaip "koučeris". Lieka vienas svarbus skirtumas - gydytojai dirba su ligoniais, tam tikrų patologijų turinčiais žmonėmis, o asmeninio efektyvumo treneris - su sveikais žmonėmis, kurie tiki, kad jų potencialas yra daug didesnis nei esami rezultatai, kurie turi ambicingų tikslų. "Koučeris" padeda mobilizuoti vidinį žmogaus potencialą, išsikelti didesnius tikslus, išskaidyti didžiausią tikslą į tarpinius ir sėkmingai judėti pirmyn.
Ar realu per trumpą laiką "strateginėmis" priemonėmis pakeisti žmogų? Na, Bernardo Šo herojė Eliza persimainė, bet tai dramaturgija... Be to, ji buvo iki ausų įsimylėjusi profesorių, o tai galingas stimulas.
Taip, tame, ką darė Higinsas, galima aptikti ir "koučingo" elementų, - šypsosi. - Bet realybėje "koučingas" nekeičia žmogaus. Jis padeda jam keistis pačiam. Tai esminis šios sistemos ypatumas. Ir visai nenuostabu, jei moteris įsimyli "koučerį": juk jis sugeba sukurti abipusio pasitikėjimo atmosferą, paskatina atvirumą, įsiklauso, nuoširdžiai domisi jos vidiniu pasauliu. Tokius pašnekovus mėgsta ne vien moterys.
Vadinasi, bendradarbiavimas tam tikra prasme "pavojingas"... O jei rimtai, tai noriu paklausti apie kitokį pavojų. Spaudoje esate minėjęs, jog vienas iš pagrindinių efektyvumo trenerių naudojamų būdų - pateikti klausimus taip, kad jie pataikytų į dešimtuką, kitaip tariant, - mėtyti akmenukus į pasąmonę.
Žmogus turi pakankamai potencialo pasiekti bet kuriems tikslams, ir tas potencialas glūdi mūsų pasąmonėje, o su pasąmone mes bendraujame klausimų - atsakymų forma. Jei mokėsi užduoti sau teisingus klausimus - sulauksi teisingų atsakymų. Išties visų "koučingo" technikų pagrindą sudaro klausimai. Kas čia pavojinga?
Yra toks A. Hičkoko filmas: pradedantysis psichoterapeutas ateina pas žmogų, kuris bandė nusižudyti ir įtikina jį neslopinti savo troškimų. Tas padėkoja psichoterapeutui, o paskui nužudo savo žmoną ir jos meilužį, dėl kurių pats ir norėjo nusižudyti. Na, aš čia sutirštinau spalvas, bet vis dėlto... Intervencija į pasąmonę ir pan.
Jei yra pagrindo manyti, kad žmogus turi psichinių problemų, mūsų etikos kodeksas reikalauja nukreipti jį pas atitinkamą specialistą. "Koučingas", kaip minėjau, skirtas sveikiems žmonėms. Be to, "koučeris" neragina ir neduoda patarimų. Bet koks patarimas yra išorinis įsikišimas, kuris riboja žmogaus potencialą.
O kaip gi jis išskleidžia tą potencialą?
"Koučeris" padeda žmogui pačiam surasti reikiamus atsakymus. Kiekvienas pasąmonėje turime daugiau nei pakankamai informacijos, kurios reikia tikslui pasiekti arba problemai išspręsti. Asmeninis treneris atveria duris į pačių turtingiausių - žmogaus vidinę biblioteką.
Įdomu. Tomas Leonardas, "koučingo" išradėjas, buvo buhalteris.
Nesvarbu, koks tavo išsilavinimas - svarbu, ką tu sugebi. Mes visi žinome begales pavyzdžių, kai tarp išsilavinimo ir asmeninių pasiekimų nėra tiesioginio ryšio. Jei T. Leonardas būtų buvęs psichologas, jis tikriausiai būtų sėkmingai papildęs gretas diplomuotų psichologų, kurie dirba su žmonėmis, kamuojamais nervinių sutrikimų ir krizių. Dabar jo dėka mes turime unikalų metodą, padedantį sveikiems ir sėkmingiems žmonėms tapti dar sėkmingesniems ir išsaugoti sveikatą.
Kam sėkmingiems dar didesnė sėkmė?
Žmonės, kurie nemažai pasiekė, nori dar efektyviau išnaudoti savo vidinius resursus. Jeigu žmogus nežino, negali aiškiai suformuluoti tikslo arba pokyčio, kurį norėtų pasiekti, mes negalime bendradarbiauti. Nes tai yra esminis dalykas, nuo kurio prasideda procesas.
Aiškiai suformuluoti tikslą?
Juk negali pataikyti į taikinį, kurio nematai. Būna, kad žmogus tiesiog nori pasikalbėti, padejuoti dėl savo problemų, bet pats nėra pasiruošęs pokyčiams. Su tokiais lankytojais mes nedirbame.
Skaičiau, kad asmeniniai treneriai naudojasi principais, pagrįstais neurolingvistiniu programavimu (NLP). Jūs tikite, jog kiekvienas gali patobulėti pamėgdžiodamas savo herojų? Manote, įmanoma tapti Bilu Geitsu laikantis jo gyvenimo principų?
Bet kokie žmogaus rezultatai yra jo mąstymo ir elgesio padarinys. NLP specialistai tiki, kad jei kažkam tai pavyko padaryti, vadinasi, ir kiti gali tai pakartoti, tereikia suprasti, kurie to žmogaus mąstymo ir elgesio ypatumai padėjo jam tai padaryti. Tai vadinama sėkmingų žmonių elgesio modeliavimu.
Visuomenėje priimta modeliuoti daugumos elgesį, t.y. elgtis "normaliai" - kaip dauguma. Todėl nenuostabu, kad mūsų rezultatai irgi prilygsta daugumos rezultatams. Sam Walton ("Wal-Mart" įkūrėjas) yra pasakęs: "Jei nori išskirtinių pasiekimų - pažiūrėk, kaip elgiasi dauguma, ir tu žinosi kaip nereikia elgtis." Kieno elgesį modeliuojame, to rezultatus ir atkartojame. Pasaulyje viskas dėsninga ir atsitiktinumų nebūna - visuomet yra priežastis ir pasekmė. Sėkmingiausi žmonės yra sėkmingesni nei dauguma, kadangi jie mąstė ir elgėsi kitaip nei dauguma. Jei tau imponuoja kurio nors žmogaus laimėjimai - pamėgink suprasti, ką jis darė kitaip nei dauguma, kas leido jam pasiekti tokių rezultatų. O tada savės paklausk: ko galėčiau iš jo pasimokyti? Kaip turėčiau pakeisti savo mąstymą ir elgesį? Jei tau pavyks tai padaryti - tavo rezultatai irgi priartės prie jo.
Išeitų, jog galima "klonuotis" į genijų...
Nematau čia nieko bloga, - juokiasi. - Reikia mokytis iš geriausių pavyzdžių.
Iš ko mokotės Jūs?
Esu dėkingas savo mokytojui Anthonny Robbins'ui, kuris mane ir įkvėpė mokytis iš geriausių, kad ir kiek man tai kainuotų. Nes tik mokydamasis iš geriausiųjų gali tikėtis išskirtinių rezultatų. Bet kad ir kokie būtų mano pasiekimai šiandien, tikiu, kad išnaudoju mažąjį dalelį savo potencialo, todėl siekiu tobulėti, kasmet apsilankau vidutiniškai penkiuose seminaruose asmeninio efektyvumo tema skirtingose pasaulio šalyse, kas mėnesį perskaitau mažiausiai po 3 knygas. Be to, kiekvienas seminaro dalyvis irgi yra mano mokytojas.
Jūsų interneto svetainėje rašoma, kad jų, seminaro dalyvių, būta 6 500.
Taip, vedu lyderystės ir pardavimo seminarus Lietuvoje ir užsienyje jau trylika metų. Kiekvieną mėnesį surengiu 12-20 seminarų ir nemažai individualių sesijų.
Ar tai ne sekinantis darbas?
Daryk tai, kas suteikia tau malonumo, ir tai nebus sekinantis darbas. Atvirkščiai. Po kiekvieno seminaro jaučiuosi įgavęs dar daugiau energijos ir pasitikėjimo. Matydamas kitų žmonių pokyčius, aš ir pats augu.
Jūs visą laiką minėjote žodį "potencialas". Kaip atskirti, kur potencialas, o kur puikybė ir savitaiga?
Mary Kay Ash yra pasakiusi "Jei manai, kad tu gali, - vadinasi, iš tikrųjų gali. Bet jei manai, kad negali - tu irgi esi teisus." Tuo viskas pasakyta - žmogus gali tiek, kiek jis mano, kad gali. Jei manysi, kad gali daugiau, tu ir elgsiesi taip, kad pasiektum daugiau - todėl pasirink manyti tai, kas tau naudingiau.
Emersonas yra pasakęs, jog labiausiai gyvenime mums stinga žmogaus, kuris verstų mus daryti tai, ką sugebame. Jeigu nėra to žmogaus, kaip tapti "koučeriu" pačiam sau?
Susigrąžink įgimtą sugebėjimą svajoti, apsispręsk, kokio iš tikrųjų gyvenimo norėtum, ir prisiimk atsakomybę to siekti. Kiekvieną rytą pateik sau klausimą: ką šiandien nuveiksiu, kas bent per žingsnelį priartins mane prie svajonės? įprotis kas rytą pateikti sau šitą klausimą gali pakeisti gyvenimą.
"Laikykis atokiau nuo žmonių, kurie siekia sumenkinti tavo tikslus, svajones. Taip elgiasi menkaverčiai žmonės, o didieji - padeda tau patikėti, kad ir tu gali būti sėkmingas." Markas Tvenas
Darius Čibonis: "įsitikinimas, jog tavo galimybės ribotos, iš tikrųjų apriboja tas galimybes. O jei tiki, kad tavo potencialas daug didesnis už šios dienos rezultatus, - kyla motyvacija veikti"
Idėja
"Koučingo" pradininkas Tomas Leonardas (1955-2003) savo knygoje "Coaching. Q&A" rašo: "Aš pradėjau dirbti treneriu 9-ojo dešimtmečio pradžioje, gerokai iki tol, kol atsirado trenerio instrumentarijus. Daugiau nei 10 metų aš užsičmiau finansiniu planavimu. Kartą atsidūriau būryje jaunų klientų, kurie samprotavo, kaip padaryti karjerą, kiek vaikų kiekvienas iš jų norėtų turėti, kokių mašinų derėtų pirkti... Ir aš supratau, kad jie neturi su kuo pasitarti. Jų reikalai klostėsi neblogai tiek darbe, tiek šeimoje. Jiems nereikėjo padėti išsikapstyti iš finansinės arba emocinės krizės. Tačiau jiems reikėjo palaikymo planuojant savo Didžiąją Ateitį. Jie patikėjo, kad aš galiu jiems padėti įgyvendinti jų svajones. Ilgainiui aš supratau, kad mane veikiausiai reikėtų vadinti asmeniniu treneriu nei finansų planuotoju."
Orientyrai
Asmeninis treniravimas ypač suklestėjo tada, kai Amerikoje atsirado metodika, pagrįsta neurolingvistiniu programavimu (NLP). Ją pavadino "Genijų strategija". Psichologas Robertas Diltsas yra parašęs veikalą tokiu pat pavadinimu. Jame jis išdėstė Aristotelio, Leonardo da Vinčio, Mocarto, Disnėjaus, Froido, Einšteino ir daugelio kitų didžiųjų pasaulio žmonių darbo principus. R. Diltsas pabandė sukurti modelius, pagal kuriuos kiekvienas norintysis galėtų rekonstruoti savo veiklą orientuodamasis į aukštuosius pavyzdžius. Vadovaujamas trenerio, jis nustato tikslus ir priemones jiems pasiekti, o vėliau juos realizuoja.
Reikalavimai
Tomo Leonardo įkurtame asmeninių trenerių universite keliami tokie reikalavimai: asmeninis treneris turi būti vyresnis nei 30 metų, turėti aukštąjį išsilavinimą, bazinių psichoterapijos ir NLP žinių, sėkmingą asmeninį gyvenimą, lyderio įgūdžių, sugebėjimą atvirai bendrauti, smalsumo ir žavesio, empatinę mąstymo metaprogramą (sugebėjimą atjausti klientą ir būti nuoširdžiai suinteresuotam jo tobulėjimu).
Iki pradėdamas dirbti asmeninio trenerio darbą, žmogus turi būti pasiekęs puikių rezultatų kurioje nors iš sričių, pavyzdžiui, reklamos, pardavimo, sporto, pedagogikos etc. Jeigu žmogus pats nėra buvęs kurios nors veiklos Olimpe, jis negali to išmokyti kitų.
