Visi norime pasiekti tikslus, o svajones paversti realybe, tačiau dažnai mums tai nepavyksta. Kartais pritrunka valios galbūt ir atsakomybės. Kodėl vieni žmonės bijo ir sustoja, o kiti bijo, bet daro? Apie tai kalbamės su ilgamečiu pardavimų bei lyderystės treneriu, internetinio portalo www.lyderyste.lt, seminarų, knygos „Svajonės link“ autoriumi, vaikščiojimo karštomis žarijomis instruktoriumi – Dariumi Čiboniu.
Esate ilgametis pardavimų, lyderystės treneris bei seminarų autorius, kas Jus paskatino imtis tokios neįprastos veiklos Lietuvoje?
Viskas natūraliai gavosi. O prasidėjo nuo to, kad mėgau, mėgstu pardavinėti. Prieš 20 metų įsidarbinau į Skandinavų konsultavimo kompaniją, kur pardavinėjau konsultavimo paslaugas. Man labai gerai sekėsi ir vėliau mane pradėjo ruošti, jog pats pradėčiau vesti seminarus. Man patinka, ką darau, žmonės tai įvertina, o mane įvertinimas tenkina ir taip jau 20 metų praėjo.
Esate baigęs Vilniaus pedagoginiame universitete – anglų kalbą, kodėl nedirbote pagal specialybę anglų kalbos mokytoju?
Dvejonių nebuvo. Kai tuo metu įstojau, mažai kas svajojo apie mokytojo darbą. Man anglų kalba labai patiko,stojau, kad patobulinčiau kalbą. Studijų metais, IV –V kurse pradėjau ieškoti darbo, įsidarbinau į konsultavimo kompaniją ir man ten sekėsi. V kurse kai jau dirbau, į paskaitas ateidavau iš darbo su kaklaraiščiu ir švarku, o dėstytoja man sakydavo: Matau,darbą jau turi, tad tau tas diplomas nereikalingas. Buvo galima suprasti, kad jei jau mokytoju nebūsi, anglų kalbos mokytojo diplomas tau bus nereikalingas.
Kelerius metus iš eilės gavote geriausio pardavėjo titulą įmonės tarptautiniame tinkle, t. y. Rytų Europoje ir Rusijoje. Vėliau Jus gana greitai pradėjo mokyti, kaip vesti seminarus. Kaip manote, kokios asmeninės savybės yra būtiniausios norint būti geru, įtikinančiu lektoriu?
Turi suprasti auditorijos gyvenimą, jei pats nebūčiau pardavėju, būtų sunku suprasti juos. Turi suvokti klientų poreikius, idealiu atveju – pats turi būti tai praėjęs. Auditorija greitai užuodžia, kas yra susiję su pardavimais, o kas tik knygų prisiskaitę. Pirmiausia esu pardavėjas, vėliau lektorius, treneris. Žinoma, lektorius neatsiejamas be drąsos, nes nežinai, kokią auditoriją gali gauti. Žmonės moka didelius pinigus, todėl tikisi daug.
Kaip turėtume pradėti mąstyti, jog išgrynintume savo tikslus, o svajones paverstume realybe?
Dažniau savęs klausti: ko nori? Ko nori iš tikrųjų? Ko norėtum jei viską galėtum? Ko norėtum jei viską turėtum? Taip ir išsigrynina tikri tikslai. Dažnai mes leidžiame sau galvoti tik apie tai, ką galėtume sau leisti šiandien. Iš Brian Tracy paskaitos „pasigavau“ mintį: „Jei žinočiau, kad tikrai pavyks? Ko norėčiau tada?“. Reikia išsigryninti tikslus, o dar geriau juos užsirašyti, kad nuolat matytume.
Kiek paties motyvacvija, pasitikėjimas savimi prisideda, jog pasiektume tikslus?
Tai labai svarbu. Nes jei tiki tuo, ką darai, tau pavyks, jei ne – dramatiškai didėja pavojus, kad nepasiseks.
Kokios asmeninės savybės trukdo pasiekti tikslus?
Pasitikėjimo savimi stoka, pernelyg didelis įsiklausymas į aplinkinių nuomonę. Jų nuomonė mus pristabdo, ypač, tų kurių tikslai skirtingi nei mūsų. Mama, tėtis, kaimynas - geri žmonės, bet nevisada gali tinkamai patarti. Turime atsiriboti nuo aplinkinių nuomonės, tada ir pasitikėjimas savimi atsiras.
Dažnai norime imtis naujos veiklos, tačiau pasidalinę planais su artimaisias, bičiuliais išgirstame neigiamas jų emocijas, kaip turėtume elgtis – nustoti svajoti, nepaisyti artimųjų šnekų ar nebesidalinti savo slapčiausiais norais su kitais?
Mintimis geriau nesidalinti su tais, kurie nepalaikys. Iš jų išgirsime, tik kritiką, kuri sukels dvejones mūsų galvose. O dalintis verta su tais, kurie tave paskatins, pastums, kad tikrai tai darytum. Svarbiausia, kad nekritikuotų, geriau jau tylėtų. Savo norų, tikslų papasakojimas kitiems asmenims ugdo mūsų atsakomybę. Tu prisižadi ir negali neįvykdyti jų.
Kaip turime ugdyti įpročius, kurie reikalautų iš mūsų, kuo daugiau pastangų?
Sukurti sau tokias sąlygas, kad darytume, tai ko bijome, vengiame. Drąsus žmogus, nėra tas, kuris nebijo, nebijoti kvaila, nes tai apsauginė mūsų reakcija. Drąsus tas, kuris daro tai ko bijo. Vienas žmogus nedaro ko bijo, o kitas daro nors ir bijo.
Kaip manote, kodėl suaugę žmonės pamiršta svajoti?
Per gyvenimą ne visas svajones pavyksta įgyvendinti, su kiekviena nesėkme daugelio žmonių pasitikėjimas savimi slopsta. Taip pat dėl aplinkinio fono.
2007 metais vasarą, draugų būryje su „plieniniais žirgais“ (motociklais) leidotės į kelionę po Šiaurės Ameriką, kiek ilgai svajojote apie šią kelionę, tai buvo Jūsų gyvenimo svajonė ar tiesiog ekspromtu kilusi mintis?
Kelionė nebuvo gyvenimo svajonė. Ji pradėjo formuotis, kai pradėjau keliauti po tolimesnius kraštus, kai konkrečiai Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėjau lankytis. Prisidėjo ir prisiminimai iš vaikystės, kai skaitydavau apie indėnus dar ir mano pomėgis motociklams.
Įkvėptas kelionės įspūdžių parašėte knygą „Svajonės link“, kokių atsiliepmų išgirdote apie savo išleistą kelionių dienoraštį?
Knyga buvo avantiūra. Tais metais, kai išleidome knygą, ji šešias savaites buvo perkamiausių dešimtuke. Atsiliepimai vien teigiami, jie mane pasiveja ligi šiol. Žmonės parašo, kad mano knygos dėka radikaliai pakeitė savo profesiją, tai be galo malonu girdėti.
Kokias knygas rekomenduojate skaityti žmonėms norintiems svajoti ir įdyvendinti savo norus?
Daug saviugdos knygų. Man labiausiai patinka skaityti sėkmingų žmonių biografijas. Nesvarbu kokios srities, gali būti meninkas, verslininkas, sportininkas svarbu savo srities profesionalas.
Mėgstate skaityti knygas, o tarp jų ir sėkmingų žmonių biografijas, kokio žmogaus asmeninė biografija Jus sužavėjo labiausiai?
Labiausiai įsiminė muzikantų: Slasho, Ozzy Ozbourne. Jie nepaisė komentarų, kad jiems nepavyks pasiekti muzikos pasaulio aukštumų ir vis dėlto pasiekė savo. Tikėjimo niekas „neišmušė“ ir atkakliai siekė ko tikrai norėjo.
Kaip įsivaizduojate save po 10 metų?
Gyvenu erdviame name su šeima, didelis sodas, baseinas, vaikai laksto, garaže keli motociklai, yra keletas retro automobilių, mažiau nei šiandien dirbu, didelę dalį darbų atlieku nuotoliniu būdu.
Koks yra didžiausias Jūsų gyvenime laimėjimas?
Dabar manau jaučiuosi laimėjęs, kad esu toks koks esu. Ne visada žinojau savo tikslus, buvo kliūčių, bet kryptį visuomet turėjau, vėjelis pūtė į nugarą ir gaudavosi kaip noriu. Tačiau galvoju, kad didžiausias laimėjimas dar priešaky.
Galime išgirsti, kad sėkmingi žmonės bendrauja su sėkmingais žmonėmis, o tiems, kuriems dažnai nesiseka su tais, kuriuos bėda aplanko po bėdos, su kokiais žmonėmis Jūs praleidžiate daugiausia laiko?
Tikrai su tokiais pat. Daugiausia laiko mums patinka praleisti su tais žmonėmis su kuriais nekyla ginčų, vienas kitą sugebame papildyti ir esame tolygus. Jei draugas kurioje nors srityje pažengęs daugiau už tave - jis natūraliai tempia tave į viršų, o ilgainiui bendraujant periimame vienas kito savybes.
Kaip manote, kokia yra sėkmingo gyvenimo formulė?
Sėkmingas gyvenimas individualus apibrėžimas. Vienam sveikata, kitam dvasingumas dar kitam karjera. Svarbiausia turėti savo sėkmės suvokimą, kuris tave tenkintų. Tikiu, kad yra bent 6 būsenos, kurios lemia laimės būseną: fizinė būklė, finansinė būklė, asmeniniai santykiai, profesinė veikla, laisvalaikio kokybė bei dvasingumas. Jei visos šios sritys gerai subalansuotos tu jausiesi sėkmingas.
Kalbino Eglė Žygelytė, www.bernardinai.lt