Parengė Raminta Skripkaitė / Verslo žinios / 2006 / 11 / Lapkritis
Esi sėkmingos mokymų kompanijos bendrasavininkas ir mokymų vadovas. Kaip viso to pasiekei, nuo ko viskas prasidėjo?
Pradžia buvo tradicinė: iš nedidelio miestelio atvažiavau į sostinę studijuoti specialybės, pagal kurią iš anksto žinojau, kad nedirbsiu. Todėl iškart pradėjau ieškoti kitų galimybių - pasirinkau pardavėjo kelių. Intuicija manės nepavedė - jau vėliau skaitydamas žymių žmonių knygas, tokių kaip R.Kiyosaki, supratau, kad tai pats svarbiausias įgūdis, kuris pravers ilgame gyvenimo kelyje. Tuomet kai aš tik pradėjau kopti karjeros laiptais, vykstant santvarkų kaitai, kiti mano draugai jau turėjo smulkius versliukus, važinėjo išties neprastais automobiliais ir jų gyvenimas atrodė lengvas ir paprastas. Netrukus viskas apsivertė aukštyn kojom: greito ir lengvo pelno šaltiniai nutrūko, smulkūs versliukai pasibaigė, o aš pasirinkęs sudėtingesnį kelią - vėlgi neapsirikau.
Studijuodamas penktame kurse įsidarbinau tarptautinėje verslo konsultavimo kompanijoje. Kur patekau ir ką turėsiu dirbti - net neįsivaizdavau, bet tvirtai žinojau, kad jeigu įdėsiu visas pastangas - man pavyks. Mano kruopštus darbas atsipirko: labai greitai tapau geriausiu konsultavimo paslaugų pardavėju. Daug laiko skyriau mokymuisi pardavimo meno Lietuvoje ir užsienyje. Neužilgo pradėjau vesti seminarus pardavimo temomis. Tapau geriausiu treneriu. Vedžiau seminarus žinomoms Lietuvos ir užsienio kompanijoms, konsultavau vadybininkus, bei vadovus.
Praėjus šešeriems su puse metų panorau save išbandyti vadovo rolėje. Iš karto kilo klausimas "kur?". Idealiu ir patraukliu variantu pasirodė darbas farmacijos versle. Dirbant konsultantu teko nemažai mokyti šios srities žmones. Patiko šių kompanijų įvaizdis ir darbo sąlygos atrodė patrauklios. Neturėjau medicininio išsilavinimo (o tai buvo vienas iš pagrindinių reikalavimų), tačiau sugebėjau sėkmingai save "parduoti" vienai iš šveicarų farmacijos kompanijų, kuri priėmė mane vadovauti ir be specialaus diplomo. Čia pradirbau tris su puse metų. įsitvirtinau, gaudavau "padorą" fiksuotą atlyginimą, automobilį, telefoną ir atostogas - atrodo turėjau viską. Iš pažiūros lyg ir gerai - nemažai žmonių būtų patenkinti turėdami tokį darbą, tačiau man to nepakako. Pabandžiau mintyse nusibrėžti tiesą "kas bus po penkių ar septynių metų?" Vis dažniau pasamonėje kildavo klausimai "kas jei aš prie to priprasiu?", "ar aš tik tiek tesugebu?", "ar tik tokia mano misija?" Suvokęs, kad tokia perspektyva manės negundo, kad man reikia kur kas daugiau, netikėtai sutikau buvusį kolegą, iš konsultacinės kompanijos. Taip sutapo, kad mes abu buvom jau pasiruošę pokyčiams, abiems kilo panašios mintys ir nusprendėme įkurti pardavimo ir lyderystės mokymų kompaniją ("Verslo poligoną"). Pradžia žinoma buvo sunki, tačiau mes daug mokėmės, dirbome, kol pasiekėme tokį lygį, kad žmonės pradėjo mumis pasitikėti ir rekomenduoti kitiems. Šiandien "Verslo poligonui" - treji metai ir mes esame vieni iš brangiausių ir aukščiausiai vertinamų mokymų srities ekspertų. Tarp mūsų klientų didelės farmacijos, draudimo kompanijos, bankai ir kt. Šiandien galiu patvirtinti, kad svarbu bandyti, nebijoti rizikuoti ir tikėti tuo, ką darai. Jei nebūčiau ryžęsis dideliems pokyčiams, sedėčiau patogiame krėsle, gaučiau gerą fiksuotą atlyginimą, bet tai - ne man.
Ar turi autoritetą, kuriais žaviesi?
Taip. Kiekvienoje srityje galima atrasti autoritetą. Verslo srity žaviuosi Virgin kompanijos įkūrėju Ričardu Bransonu (Richard Branson). Man jis - absoliutus didvyris. Kai tik pirmą kartą perskaičiau jo biografiją, šiandien - skaitau viską, ką tik randu apie jį parašyta. R. Bransonas - žmogus be aukštojo išsilavinimo, britas - ne amerikietis, kaip įprasta milijardieriams. Būdamas savimi, darydamas tai, kas jam patinka ir pasikliaudamas intuicija, tapo vienu sėkmingiausių verslininkų pasaulyje. Tai dar kartą patvirtina, kad svarbu tikėti ir pasitikėti savo jėgomis. Jei tiki, kad sugebėsi tai padaryti - būtinai taip ir bus. Turiu daug autoritetų ir visi jie - pasaulinio kalibro savo sričių lyderiai. Aš tiesiog renkuosi stipriausius ir mokausi iš jų: važiuoju į pasaulinio masto apmokymus, kurie kainuoja išties nemažai, tačiau iš kiekvieno seminaro aš pasiimu vertingų idėjų, kurias vėliau būtinai pritaikau savo darbe ir asmeniniame gyvenime. Mane tai "uždega"! Aš turiu tikslą būti tarp pirmaujančių! Stengiuosi investuoti į save, pasiimti tai, kas geriausia. Kam kam, bet saviugdai pinigų tikrai nereikia gailėti. Vien šiais metais įvairiems seminarams esu suplanavęs skirti apie 30.000 eurų. Žmonės stebisi - sako: bepigu tiek skirti mokymams kai turi pinigų, bet man atrodo žymiai keisčiau kai tie patys žmonės ima paskolas naujam televizoriui ar atostogų kelionei.
Savo laiku įsitikinau: kuo daugiau aš mokausi, tuo labiau didėja mano pajamos. Tačiau man asmeniškai šis fenomenas galioja tik tada, kai mokausi iš pačių sėkmingiausių praktikų: seminarų vedimo įgūdžius tobulinu pas geriausius pasaulio oratorius; investavimo - siekiu mokintis pas tuos, kurie tapę multimilijonieriais iš investavimo. Teoretiką nuo praktiko atskiriu iš tolo - kuo sėkmingesnis praktikas, tuo paprasčiau dėsto mintis. Tarkim po vieno Brajano Treisi (Brian Tracy) seminaro, man tiesiog "užsidegė lemputė". Ėmiau į viską žiūrėti kitaip. Šiam mokytojui visų pirma esu dėkingas už tai, kad per trejus metus dešimtis kartų padidėjo mano pajamos - ir žinau, kad tai tik pradžia ir turėsiu daugiau kai būsiu to vertas. Taip - kai būsiu to vertas, nes esu įsitikinės, kad mūsų rezultatai priklauso nuo mūsų įpročių. Mes esame savo įpročių vergai: jei kuri nors gyvenimo sritis netenkina, ar tiesiog nori kad būtų geriau, užduok sau klausimą - "kurie esami įpročiai tau trukdo?"
Beje, dalį savo uždarbio skiriu labdarai. Neseniai su verslo partneriu įkūrėme labdaros organizaciją "Sėkmės greitkelis". "Sėkmės greitkelis" - tai tiltas tarp verslo pasaulio ir jaunimo. Įprasta mokyti suaugusius konfliktų sprendimų, lyderystės subtilybių ir pan. Mes norime padėti jaunimui - ugdyti lyderius nuo mažų dienų, mokinti atsakomybės, diegti vertybes, kurios vėliau padės sėkmingai siekti ambicingų tikslų darbe ir gyvenime. Specialiai paruošti treneriai vadovauja mokomosioms stovykloms, kurių metu vaikai nemokamai gauna neįkainojamą informaciją jiems priimtinausia forma - tai mūsų duoklė visuomenei.
Seminarų metu manės dažnai klausia: "kaip tapti sėkmingu?". Visuomet atsakau, kad Dievas visiems davė vienodas 24 valandas paroje, tiesiog skirtingai jas išnaudojame. Vienas žmogus yra pasakęs: "televizija mane fantastiškai ugdo: kai tik kas nors namie įjungia televizorių - aš tuoj pat einu skaityti knygą". Sėkmė priklauso nuo mūsų pačių.
Darius Čibonis darbe ir po darbo toks pat?
Jau daugiau nei metai, kaip seminarų nebevedu su kaklaraiščiu. Supratau, jei žmonėms suteiki vertė, nesvarbu, kaip esi apsirengės. Mokymai, kuriuos vedu, vis labiau virsta į pasidalijimą asmenine patirtimi ir žiniomis, o tam kostiumas nėra būtinas. Man patinka save pateikti tokį, kokį aš esu, o aš nemėgstu būti kostiumuotas (aut. šypsosi). Džiaugiuosi, kad darbe man nebereikia būti kitokiam, nei esu paprastai. Žinoma, eidamas pirmą kartą į susitikimą su verslo partneriu neatsisakau verslo aprangos, visgi pirmas įspūdis svarbus, tačiau vėliau, žmonės ima tave vertinti ne už tai. O laisvalaikiu puikiai atsipalaiduoju vairuodamas mėgstamą automobilį, arba naująjį "žaisliuką" - motociklą "Harley Davidson". Seniai svajojau turėti "Harlėjų". Dar prieš metus atrodė nerealu - o dabar turiu tokius du. Iš savo mokytojų išmokau kelti ambicingus tikslus. Donald Trump yra pasakęs "Jei mano vaizduotė gali tai aiškiai matyti - vadinasi turi būti galimybė tai padaryti". Ir jis buvo 100 procentų teisus. Siekdami ambicingų tikslų mes kiekvienąkart darome kokybinį šuolį ir praplečiame savo galimybių ribas.
Kas Tau gyvenime svarbiausia?
Manau svarbiausia nugyventi gyvenimą pagal savo, o ne svetimų scenarijų. Man patinka William Jennings Bryan žodžiai: "Likimas nėra atsitiktinis. Jis yra pasirenkamas. Jo nereikia laukti, bet reikia siekti." Net mano vedybų istorija tai iliustruoja: ėjimas į metrikacijos biurą, apeigos bažnyčioje ir visi kiti įprasti dalykai mūsų netraukė. Juokaudami nusprendėme, kad važiuosime tuoktis į Las Vegasą. Ką gi, juokai virto realybe. Nors visi draugai ir artimieji atkalbinėjo, sakė tai nerealu ir mums nepavyks, įkalbinėjo apsigalvoti - mes sėkmingai įveikėme visas kliūtis ir vis tiek tai padarėme. Išvažiavome ir susituokėme Nevados valstijoje. Tai buvo pati nuostabiausia kelionė. Vienos svajonės įgyvendinimas veda prie kitos: bekeliaudamas po Ameriką ir grožėdamasis šia šalimi suvokiau, kad noriu čia grįžti: ne gyventi ir neatvažiuoti, kaip turistas. Kilo idėja - kurti verslą šioje šalyje. Grįžau namo, bet mintis man kirbėjo ir buvau užsidegęs trūks-plyš ją įgyvendinti. Tuo metu neturėjau reikalingo kapitalo, tačiau papasakojės draugams, suradau bendraminčių ir mano idėja vėlgi virto realybe: Džordžijos valstijoje įkūrėme įmonę, o Lietuvoje filialą. Tai dar kartą patvirtina, kad apie ką galvosi - tuo ir tapsi.
Man svarbu bandyti, rizikuoti, siekti, tobulėti. Kai kalbama apie svajones - nevalia tenkintis kompromisais. Jei aplinkiniai bando atkalbėti - pažiūrėk ar jų pačių pasiekimai įspūdingi? Jei ne - žvelk tiesiai į tikslą ir pirmyn! Noriu nugyventi gyvenimą taip, kad galėčiau pasakyti: ,,gyvenau 100 procentų ir kiek galėjau padariau naudingos įtakos šitam pasauliui.".
Ar esi laimingas?
Laimė vadinu kelione. Tai nėra stotelė, kurioje išlipės gali būti laimingas amžinai. Laimė - tai kompleksinis dalykas, susidedantis iš kelių svarbiausių gyvenimo sričių: asmeninių santykių, sveikatos, turto, savirealizacijos. Siekimas tų tikslų, jausmas, kad sėkmingai galiu juos įgyvendinti ir išsikelti naujus - leidžia man jaustis laimingu. Svarbu tikėti tuo, ką darai ir žinoti kam tau viso to reikia.
Tapau dar laimingesnis kaip prieš pusantrų metų nustojau skaityti laikraščius ir žiūrėti TV, nes nieko gero ten nerandu. Juk antraštėse daugiausia dominuoja įvairios blogybės (nužudė, paskundė, apiplešė ir pan.), o smegenys, kaip kempinė, viską sugeria. Ir kam man to reikia? Mieliau renkuosi kitus informavimo šaltinius: skaitau sėkmingų žmonių parašytas knygas ir bendrauju su jais asmeniškai, nes sėkmė užkrečiama!
